6. Elektromagnetinė spinduliuotė

6.1. Bendroji dalis

            Mes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairiausio ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų (EML), kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją. - elektromagnetinę spinduliuotę.

            Elektromagnetinis laukas charakterizuojamas:

            Svarbus EML dalijimas į “artimąją” ir “tolimąją” zonas. EML silpnėja atvirkščiai proporcingai atstumo nuo spinduliavimo šaltinio kvadratui r ^-2 arba kubui r ^-3“artimojoje” arba indukcijos zonoje, kai atstumas nuo šaltinio r < l. Artimojoje zonoje charakterizuojant EML atliekami atskiri elektrinio E ir magnetinio H laukų matavimai. ”Tolimojoje” zonoje atstume r > 3l lauko stiprumas mažėja proporcingai atstumui r ^–1. Čia tarp elektrinio ir magnetinio laukų galioja ryšys: E=377 H. “Tolimoji”zona - tai susiformavusios elektromagnetinės bangos zona. Čia kalbama apie bangų sklidimą erdvėje ir matuojama energijos srauto tankis. Tai paprastai  matavimai aukšto dažnio srityje, kai dažnis >1 GHz.

Pagal biologinį poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į:

1. jonizuojančią - tai tokia spinduliuotė, kurios energijos pakanka biologinių junginių molekulėms jonizuoti. Tai  superaukšto dažnio spinduliuotė, kurios  bangos ilgis yra mažesnis nei 10 nm;

2.  nejonizuojančią, kai spinduliai biologinių junginių molekulių nejonizuoja. Jų veikimas priklauso nuo dažnio, EML stiprumo ir veikimo trukmės.

            Elektromagnetines spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą - elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai - televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai. Elektrosmogas  (aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais) - yra nematomas ir nejuntamas. Žmogaus jutimo organai nereaguoja į elektromagnetinį lauką 20 – 300 MHz dažnio diapazone, todėl žmogus neįvertina slypinčio pavojaus.

            Kompiuteris, kurio pagrindinėmis dalimis yra  sisteminis blokas (procesorius), įvairūs informacijos įvedimo ir išvedimo įrenginiai: klaviatūra, monitorius, spausdintuvas, skeneris, ir t.t., kaip ir kiti elektriniai prietaisai, spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus (6.1.lentelė).

6.1. lentelė. Elektriniai prietaisai ir jų spinduliuojami įvairaus dažnio elektromagnetiniai laukai.

            Padidinta spinduliavimo rizika, dirbant su nešiojamais kompiuteriais, kur spinduliavimo šaltinis yra jų sisteminis blokas, sumontuotas po klaviatūra. Dirbdami dedame tokį kompiuterį sau ant kelių, o atstumas iki spinduliavimo šaltinio tėra 1-2 cm.

            Kompiuterio spinduliuojamų laukų dažnis yra mažesnis už regimosios šviesos dažnį. Kompiuterio monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo spektras susideda iš rentgeno, ultravioletinių, infraraudonųjų, taip pat plataus diapazono kitų dažnumų elektromagnetinių bangų (Žr. 6.1. pav.). Elektromagnetinių laukų stipris gerokai sumažėja, didėjant nuotoliui iki monitoriaus ekrano. Todėl jų poveikis prie kompiuterio dirbančiam žmogui priklauso nuo to, kaip arti jis sėdi prie ekrano. Elektromagnetinius laukus sukelia ir išoriniai kompiuterio įrenginiai- magnetiniai diskai, nepertraukiamojo maitinimo šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pačiu pasižymi ir spausdintuvai. Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kurioje gali būti įrengti ir kiti šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos įrenginiai, visi jie, praktiškai, gali būti elektromagnetinių laukų šaltiniais.

6.1. pav. Monitoriaus skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė.

            Monitoriaus spinduliavimas charakterizuojamas:

             Skleidžiama rentgeno, ultravioletinė, infraraudonoji spinduliuotė dažniausiai neviršija biologiškai pavojingos ribos. Kur kas pavojingesnis yra žemo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė. Mokslininkai nustatė, kad žemo dažnio elektromagnetinės bangos, priešingai negu rentgeno, pasižymi sava specifika: mažėjant intensyvumui jų poveikis organizmui nemažėja. Kai kurių dažnių bangos ypač pavojingos esant mažam intensyvumui - labai skvarbus 50Hz magnetinis laukas sukuriantis organizme sūkurines sroves. Nustatyta, kad nervinis audinys itin jautrus 6-20 Hz dažnio EML, kai jų stiprumas tesiekia 10 mV/m.

            Biologinį elektromagnetinių bangų mechanizmą galima suskirstyti į šiluminį ir specifinį.

            Šiluminis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis tiesiogiai proporcingas elektomagnetinio lauko įtampai arba srauto tankiui. Žmogaus organizmas gali sugerti nuo 20% iki 100% elektromagnetinės spinduliuotės energijos, kurios dažnis didesnis kaip 15 MHz, ir transformuoti ją į šilumą. Kai šilumos kiekis, pagamintas iš sugertos energijos, yra per didelis, kad organizmas spinduliuotų šilumą į aplinką, kūno temperatūra po truputį pradeda kilti. Tai gali sukelti šiluminį stresą.  

            Nešiluminis veikimas gali būti, kai elektromagnetinės spinduliuotės energijos kiekis pakelia vietinę arba bendrą žmogaus kūno temperatūrą ne daugiau kaip 0,2⁰C ir specifiškai veikia kai kuriuos biofizikinius reiškinius, tokius kaip bioelektrinis aktyvumas, submikroskopinių struktūrų vibracija ir panašiai. Specifiką bandoma aiškinti poveikiu į nervines ląsteles ir per jas į visą organizmo savireguliacijos sistemą

            Specifinis arba nešiluminis poveikis būna:

1. demoduliuojantis;

2.  molekulinis;

3. dezadaptuojantis.

            Demoduliacijos reiškiniai dėl elektromagnetinės spinduliuotės įtakos pasireiškia tuose organuose, kuriuose vyksta elektriniai procesai, pavyzdžiui, širdyje ir centrinėje nervų sistemoje (CNS).

            Elektromagnetinės spinduliuotės molekulinis veikimas sukelia makromolekulių, molekulių ir atomų svyravimus bei molekulių ir atomų poliarizaciją. Be to, elektromagnetinė spinduliuotė kataliziškai veikia kai kurias chemines ir fermentines reakcijas, pvz., kalcio apykaitą ląstelių membranų paviršiuje.

            Elektromagnetinio lauko dezadaptuojantis poveikis pasireiškia sumažėjusiu organizmo atsparumu įvairiems nepalankiems aplinkos veiksniams.

            ELM poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir apšvitintų organų, kurie į elektromagnetinę spinduliuotę reaguoja nevienodai. Įvairių organų jautrumas elektromagnetinės spinduliuotės poveikiui priklauso nuo kraujagyslių tinklo, mitozinio dauginimosi dažnumo ir ląstelių diferenciacijos lygio. Labiausiai EML pažeidžiamų organų ir sistemų patogenetinis mechanizmas pateikiamas 6.2. lentelėje:

6.2. Labiausiai EML pažeidžiamų organų ir sistemų patogenetinis mechanizmas.

            Elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius, reprodukcinės sistemos pakenkimus. Nuolat EML veikiamiems dirbantiems gali būti dažnesni širdies kraujagyslių ir imuninės sistemos bei kvėpavimo organų funkciniai pakitimai. Priklausomai nuo elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakitimai. Stebint nėščias moteris, buvo pastebėta, kad moterims, kurios savaitės bėgyje prie monitoriaus praleisdavo daugiau kaip 20 valandų, persileidimas pasitaikė 80 % dažniau.  

6.3. Higienos normos reikalavimai

            Kompiuterizuotose darbo vietose būtina atsižvelgti į griežtus, su spinduliuote susijusius, higienos normos reikalavimus. Saugos ir sveikatos požiūriu bet kokia spinduliuotė neturi viršyti kenksmingo sveikatai lygio:

            Nustatant kompiuterių naudojimo saugumą plačiai žinomi ir taikomi Švedijos saugos standartai TCO 92 /95 /98 ir MPR II. Griežtesnis yra TCO standartas (Švedijos profsąjungų konfederacijos standartas), reglamentuojantis monitoriaus spinduliavimą, elektros naudojimą ir vizualinius parametrus. Pagal Švedijos nacionalinio spinduliavimo apsaugos komiteto standartą MPR II EML laukas matuojamas 50 cm atstumu nuo monitoriaus ekrano ir tokiu pat spinduliu aplink jį. Pagal standartą TCO matuojama 30 cm atstumu nuo ekrano ir aplink displėjų 50 cm atstumu. Lietuvos higienos norma nustato tarptautinius reikalavimus atitinkantį monitoriaus spinduliuojamo EML lygį.  

6.3. lentelė. Tarptautiniai elektrostatinio, elektrinio ir magnetinio laukų stiprumo standartai.

             Norint išvengti padidėjusios rizikos dėl EML spinduliuotės:

-   apsauga atstumu - jei patalpoje aptinkama padidinta spinduliuotė, darbo vietą būtina perkeiti į tokią vietą, kur nustatytas mažiausias spinduliuotės šaltinio poveikis;

-    apsauga laiku - jei tenka dirbti padidintos elektromagnetines spinduliuotės aplinkoje, būti joje trumpiausią laiką.

            Kompiuterio kelią pas vartotoją Lietuvoje formalizuoja nuo 1998 metų įdiegta kompiuterines įrangos sertifikavimo sistema. Kompiuterinė įranga privalo tenkinti saugos, elektromagnetinio suderinamumo ir žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės standartų reikalavimus. Sertifikavimo įstaigai pateikiami atitinkami kokybę patvirtinantys dokumentai ir, jų pagrindu, išduodamas Lietuvos atitikties sertifikatas. Jeigu gamintojas ar tiekėjas neturi reikalaujamų kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos kokybė yra nustatoma bandymų laboratorijose kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos bandymų laboratorijose kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos kokybė yra nustatoma bandymų laboratorijose.

Kontroliniai klausimai

1. Kuom charakterizuojamas elektromagnetinis laukas?

2. kaip skirstoma elektromagnetinė spinduliuotė pagal biologinį poveikį?

3. Kas tai yra elektrosmogas?

4. Kaip charakterizuojamas monitoriaus spinduliavimas?

5. Kokie keliami reikalavimai higienos reikalavimai kompiuterizuotai vietai, susįję su spinduliuote?